drėbti

drėbti
drė̃bti, drẽbia, -ė 1. tr., intr. K krėsti (kokią tirštą masę): Drė̃bk košę į bliūdą J. Piemuo drė̃bė mergai purvais į akis Sr. Užtekdavę jam paimti dažų, drėbti ant audeklo, ir jau turėdavai šventuolio akį, ranką ar drabužį LTII410. ^ Turtingam ir velnias drẽbia spirgais Erž. 2. tr. gaminti iš molio, krėsti: Šįmet drė̃bsim ir mes kūtę Žg. Pradėjome molinę kamarą drė̃bti Vl. Tvartai molio drėbtì Krsn. Molio jau prisivežiau, tuoj drėbsme ir pečių Dkk. 3. tr., intr. snigti (šlapiu sniegu): Drẽbia sniegą į akis – ot oras! Upt. Lauke baisiai drẽbia Jnšk. Šlapiu sniegu drẽbia Dkš. Tai tau ir pavasaris – drẽbia kai koše Sdk. Drė̃bė drė̃bė, ir nepadarė rogių kelio Mrs. 4. tr., intr. negražiai mesti, sviesti: Drė̃bė butelį į sieną – šukės teliko Šauk. Nuėjęs drėbiaũ pinigus ant akių ir išėjau Snt. Parėjęs drėbė kur po suolu, paskui nori gerai rasti Dkš. Nunešk ir drėbk jam tiesiai akys[na] Tj. 5. refl. negražiai gultis ar sėstis: Pavalgykita ir eikita drė̃btis Skr. Drė̃bkies ant šieno, kur pasidaboji, t. y. gulkies J. Eik drėbtis, rytoj anksti kelsiu Ėr. Ar neisi drė̃btis – pasigėrė ir skėtoja dar mat! Srv. Pargrįžęs su aušra namo, drėbdavosi į gultą ir gulėdavo LzP. 6. intr., tr. duoti, smogti, trenkti, mušti: Kad drė̃bė par srėbtuvus, tai tuoj kraujais apsipylė Šauk. Drė̃bsu tau su akmeniu į kaktą, daugiau neblojosi Kal. Drėbė jį kniūpsčią ant žemės HI. | refl.: Kai drė̃bsis kada su mašina, taip smagiai važiuodamas, tai žinos Dbk. 7. tr. negražiai, paviršium ką daryti: Baslį drẽbia (tašo) DŽ. 8. tr., intr. aštriai, nemandagiai ką sakyti, atsikirsti: Kad jau drėbs kokį žodį, tai kito nei išgirsti nebnorėsi Lks. Drė̃bsiu teisybę į akis, nieko nežiūrėsiu Upt. Kol kas da tyliu, bet kai kada drėbsiù, tai nežinos kur akis dėt Dkk. Būtų geriau purvo gniužulu, ne tokiuo žodžiu drėbęs Ukm. Motynai vėl kaip su purvais į akis drėbė Žem. 9. tr. nuleisti žemiau (dalgio) ašmenis: Šitaip negaliu pjauti dvilinkas, reikia dalgė daugiau drė̃bti Jž. 10. intr. prk. augti, didėti: Augi ir drebi į ilgį I.Simon. 11. intr. euf. tuštintis, lengvintis: Nieko iš jo nėr – tik ryt ir drė̃bt Kp.
◊ ne iš mólio drė̃btas nežioplas, nekvailas: Jurgėla ne iš molio drėbtas sp.
\ drėbti; antdrėbti; apdrėbti; atidrėbti; įdrėbti; išdrėbti; nudrėbti; padrėbti; pardrėbti; perdrėbti; pridrėbti; sudrėbti; uždrėbti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • drebti — drebti, dremba, drebo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drėbti — drė̃bti vksm. Drė̃bk kõšę į dùbenį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • drėbtinis — drėbtìnis, ė adj. (2) 1. drėbtas iš molio, plūktinis: Drėbtìnės trobos Š. Man rodos, kad drėbtìnė kūtė geresnė Brž. Drėbtinès sienas greičiau išvarysim Krtv. 2. prk. nedailus, storas, dramblotas: Ragana turėjo savo tikrą dukterį, kuri buvo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drėbtinis — drėbti̇̀nis, drėbti̇̀nė bdv. Drėbti̇̀nė trobẽlė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • drėbtinė — drėbti̇̀nis, drėbti̇̀nė bdv. Drėbti̇̀nė trobẽlė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • drėbimas — drėbìmas sm. (2) → drėbti: 1. K Drėbimas visa, kas pakliuvo Ds. 2. Prie drėbìmo [diendaržio] reiks kelių žmonių Jnšk. 3. Baisus drėbìmas – negali nosies iškišt Rdm. Per patį drėbìmą reikė važiuot, dabar gražu Gs. Tokiu drėbimù besiveizant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drabstyti — drabstyti, drãbsto, drãbstė 1. tr., intr. SD255, K iter. drėbti 1: Su kojomis arklys drãbsto purvus ant akių J. Važiuot nesunku, tik labai drãbsto Dkš. Gaspadinė laksto, sūrius varškes drãbsto Žr. Pradėjo bausti pačią, kad tešlą drabsto… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drėbalas — drė̃balas sm. (1) 1. kas drėbte drebiama: Vis šioks toks drė̃balas (apie nenusisekusį sviestą, uogienę) Slnt. Ką su tuo drė̃balu drabstysi? Kair. ^ Duona kaip drė̃balas (labai minkšta) – nei valgyt nemožna Ps. Žmogus senatvėj sudribęs kaip koks… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • krėsti — krė̃sti, krẽčia (krẽta), krė̃tė 1. tr. SD373, KBII161, K, Plt, Šn, Km, Ndz purtyti; purtant nuberti, numesti: Vėjas eglių skujas krẽčia NdŽ. Krė̃sk obalius nuo obels J. Žieminius [obuolius] baisiai krečia Skr. Gaidys kap krėtė lazdelę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • telžti — 1 tel̃žti, ia, ė NdŽ, FrnW, KŽ, telžti NdŽ, FrnW, KŽ šnek. 1. intr. DŽ, Prk, Kal, Plt, Krš, Jnš smarkiai lyti: Telža, apsiūkusi DūnŽ. Telžė telžė, kol šieną supūdė Vvr. Mylą dienelę telžė i telžė, pūdė bulbeles Varn. Kiaurą naktį lytus telžė Rs.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”